Vairavimo principas
Varomasis ratas gali varyti vidaus degimo variklio galia per transmisijos sistemą, kad varomasis ratas gautų varomąjį sukimo momentą Mk. Tada varomasis ratas, įgaunantis sukimo momentą, veikia žemę nedidelę atgalinę horizontalią jėgą (tangentinę jėgą) per padangos raštą ir padangos paviršių, o žemė taiko horizontalią jėgą Pk, kurios dydis yra vienodas ir priešingos krypties varomajai jėgai. Ši Pk jėga yra varomoji jėga (taip pat vadinama varomąją jėga), kuri stumia traktorių į priekį. Kai varomosios jėgos Pk pakanka įveikti priekinių ir galinių ratų pasipriešinimą riedėjimui į priekį bei žemės ūkio padargų pasipriešinimą traukai, traktorius pajudės į priekį. Jei varomasis ratas pakeltas nuo žemės, tai yra, varomoji jėga Pk lygi nuliui, varomasis ratas gali veikti tik tuščiąja eiga, o traktorius negali važiuoti; jeigu pasipriešinimo riedėjimui ir traukos pasipriešinimo suma yra didesnė už varomąją jėgą Pk, traktorius negali važiuoti. Matyti, kad ratinio traktoriaus važiavimas pasiekiamas dėl varančiojo sukimo momento varančiojo rato ir žemės sąveikos, o varomoji jėga turi būti didesnė už pasipriešinimo riedėjimui ir pasipriešinimo traukai sumą.
Įtakojantys veiksniai
1. Pasipriešinimas riedėjimui. Traktoriaus pasipriešinimą riedėjimui daugiausia lemia padangų ir grunto deformacija. Pagal traktoriaus svorį išlyginamos padangos, sutankinama dirva. Riedėjimo metu padangos dalys, kurios liečiasi su žeme išilgai rato perimetro, paeiliui išlyginamos ir deformuojamos, o prieš ratą esantis gruntas spaudžiamas žemyn, kad deformuotų dirvą ir susidarytų rato vėžės, o tai sukuria pasipriešinimą riedėjimui, kuris trukdo ratui riedėti į priekį. Yra daug veiksnių, turinčių įtakos pasipriešinimui riedėjimui, daugiausia susijusių su tokiais veiksniais kaip žemės tvirtumas ir vertikalios apkrovos, veikiančios drėgnumą, dydis. Tam pačiam traktoriui, jei žemės sąlygos skiriasi, skiriasi ir jo pasipriešinimas riedėjimui. Pavyzdžiui, jei pasipriešinimas riedėjimui mažas važiuojant asfaltu ir cementu arba sausa ir kieta žeme, traktorius turi didesnę trauką. Esant tokioms pačioms naudojimo sąlygoms, jei prie padangos pridedamas svoris didesnis, dirvožemio deformacija vertikalia kryptimi yra didesnė, o pasipriešinimas riedėjimui taip pat didesnis. Paprastai tariant, mažinant pačios padangos deformaciją ir grunto deformaciją vertikalia kryptimi, sumažėja pasipriešinimas riedėjimui. Jei traktorius važiuoja minkštu paviršiumi, naudojant žemo{10}slėgio padangas ir padidinus padangos atramos plotą, galima sumažinti dirvožemio deformaciją vertikalia kryptimi, sumažinti pasipriešinimą riedėjimui ir taip pagerinti sukibimą. Kadangi traktoriai daugiausia naudojami lauko darbams ir dažniausiai važiuojama minkštu gruntu, siekiant sumažinti dirvožemio deformaciją vertikalia kryptimi, traktorius dažniausiai naudoja mažiausio slėgio padangas. Tas pats pasakytina ir apie paplatintas padangas. Vykdydami veiklą turėtume atkreipti dėmesį į skirtumą tarp naudojamų žemo slėgio{14}, paplatintų ir aukšto slėgio padangų.
2. Traukos pasipriešinimas. Sukibimo pasipriešinimas yra pasipriešinimas, kurį traktorius turi įveikti vairuodamas žemės ūkio techniką, kad galėtų dirbti. Ji lygi traukos jėgai, kurią traktorius perduoda žemės ūkio technikai per jungiamąjį įrenginį. Kadangi sukibimas yra lygus važiavimui atėmus pasipriešinimą riedėjimui, varomosios jėgos didinimas ir pasipriešinimo riedėjimui mažinimas yra veiksmingos priemonės sukibimui pagerinti.
3. Varomoji jėga. Tai horizontali kelio reakcijos į varomąjį ratą jėga. Todėl varomojo sukimo momento Mk dydis, kurį vidaus degimo variklis per perdavimo sistemą perduoda varomajam ratui, rodo, kad ir traktoriaus varomoji jėga Pk yra didesnė. Tačiau kadangi Mk lemia vidaus degimo variklio galia, tai Pk riboja ir vidaus degimo variklio galia. Tuo pačiu metu Pk yra ribojamas dirvožemio sąlygų ir negali būti padidintas neribotą laiką, nes padidėjus dirvožemio reakcijos jėgai, ty varomajai jėgai Pk, dirvožemis sunaikinamas, varomasis ratas smarkiai slysta, o varomoji jėga Pk nebegali būti padidinta. Didžiausią reakcijos jėgą, kurią dirvožemis gali sukurti ant varančiojo rato, vadiname „sukibimu“. Matyti, kad didžiausią varomosios jėgos Pk reikšmę riboja vidaus degimo variklis ir dirvožemio sukibimas, be galo didinti negalima.
Sukibimas atspindi gebėjimą sukurti didžiausią varomąją jėgą tarp pavaros ir dirvožemio. Sukibimui įtakos turi daug veiksnių, daugiausia susijusių su žemės sąlygomis, padangų slėgiu, dydžiu, raštu ir padangą veikiančios vertikalios apkrovos dydžiu. Traktoriams, esant tam tikroms dirvožemio sąlygoms, padangų slėgio sumažinimas tam tikrame diapazone, padangos atramos ploto padidinimas, rato sukibimo su dirvožemiu gerinimas ir rato sukibimo svorio padidinimas padeda pagerinti traktoriaus sukibimą. Traktoriams paprastai naudojamos žemo-slėgio padangos. Kai kurie traktoriai naudoja paplatintas padangas ir didelio{5}}rašto padangas, o prie traktoriaus varomųjų ratų pridedami atsvarai. Tai priemonės, kurių imamasi siekiant padidinti traktoriaus sukibimą ir pagerinti traktoriaus traukos galią. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prie varomųjų ratų pridėjus atsvarus, gali padidėti sukibimas, tačiau taip pat padidėja dirvožemio deformacija vertikalia kryptimi ir padidėja pasipriešinimas riedėjimui. Todėl, ar pridėti atsvarų, priklauso nuo konkrečių naudojimo sąlygų ir nusveria bendras poveikis. Didžiausias traktoriaus varomųjų ratų ir žemės sukibimas ir neslydimas{10}}vadinamas traktoriaus sukibimo savybėmis. Jei sukibimas yra geras ir slydimas nedidelis, galima visiškai išnaudoti važiavimo sukimo momentą, visiškai išnaudoti vidaus degimo variklio galią, o dirbant traktorius atrodys galingas. Jei sukibimas yra prastas ir slydimas yra didelis, važiavimo sukimo momentas negali būti visiškai išnaudotas, vidaus degimo variklio galia nebus visiškai išnaudota ir traktorius dirbdamas nepajėgs išnaudoti jėgų arba traktorius nebus labai galingas. Didelis varančiojo rato slydimas sumažins traktoriaus važiavimo greitį, sumažins gamybą ir ekonomiškumą bei pagreitins varomųjų ratų padangų susidėvėjimą. Be to, bus pažeista ir dirvožemio struktūra.
